Olimpinė Lietuvos istorija: nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų

Olimpinė Lietuvos istorija: nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų


Lietuvos olimpinis kelias buvo gana sudėtingas – ilgus metus prievarta atstovauta kita valstybė, kritiškas požiūris į mūsų šalies sportininkus – tačiau visada prasmingas ir rezultatyvus. Dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos metais nebuvo nė vienų olimpinių žaidynių, iš kurių lietuviai grįžtų be medalių. Tokios pat, o gal net ir dar didesnės, sportininkų ambicijos buvo matyti ir atgavus nepriklausomybę. Galimybė atstovauti savo šalį, nešti savo šalies vėliavą įkvėpė sportininkus, o dvasingą kovą už Lietuvą tęsė ir subrandinta naujoji olimpiečių karta. Po nepriklausomybės atgavimo, nuo 1992-aisiais vykusių olimpinių žaidynių, Lietuvos atstovai nepraleido nė vienų ir kiekvienose iš jų džiugino pasiekimais.

Pirmieji nepriklausomos Lietuvos žingsniai olimpiadoje

Po daugiau nei 60 metų pertraukos, Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse pagaliau ir vėl galėjo atstovauti savo šalies vardą. Antrasis nepriklausomos Lietuvos debiutas įvyko 1992-aisiais, Barselonoje vykusioje olimpiadoje. Rezultatai Ispanijoje buvo tokie pat džiuginantys, kaip ir pats įvykis – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius. Tiesa, pasižymėjo ne tik jie. Tais pačiais metais lengvaatletis R. Ubartas parsivežė auksą. 1992-aisiais vyko ne tik vasaros, bet ir žiemos olimpinės žaidynės. Pastarosiose taip pat dalyvavo sportininkų iš Lietuvos, tačiau medalių pelnyta nebuvo. Nelabai rezultatyvi buvo ir kita, po dviejų metų vykusi žiemos olimpiada Norvegijoje. Iš Lilehamerio medalių, deja, neparsivežėme, bet bendroje įskaitoje užimta 12-ta Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago vieta vertinta gana palankiai.
1996-ieji – vėl vasara, vėl olimpiada. Šį kartą Lietuvos delegacija išvyksta už Atlanto. Jungtinėse Amerikos valstijose mūsų šalies olimpiečių pasirodė kaip niekad gausiai – net 61 sportininkas. Vis dėlto, medalių mažiau nei tikėtasi, bet parvežta. Nors Atlantoje vykusiose olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšinio rinktinę sudarė tik 11 žaidėjų (vietoj įprastų 12), tai nesudarė kliūčių dar kartą iškovoti bronzos. Šie metai buvo olimpinis debiutas ne vienam dabar gerai žinomam ar net karjerą jau baigusiam sportininkui, pavyzdžiui, S. Štombergui, E. ir M. Žukauskams, T, Pačėsui ir kitiems. O kai kam – proga pasipuošti jau antruoju olimpiniu medaliu, tai: G. Einikis, R. Kurtinaitis, Š. Marčiulionis ir A. Sabonis.
Paskutinės XX-ojo amžiaus olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo Lietuva, vyko 1998-aisiais, Japonijoje. Nagano mieste, žiemos olimpiadoje, varžėsi 7 mūsų šalies sportininkai, bet medalių iškovoti nepavyko.
Pirmieji nepriklausomos Lietuvos žingsniai olimpiadoje – nedrąsūs, bet sėkmingi. Puikus startas 1992-aisiais ir ne mažiau reikšmingas finišas 1998-aisiais, parvežta ne tik bronza, bet ir auksas padėjo tvirtus pamatus siekiant aukštų rezultatų jau ir kito, XXI-ojo amžiaus olimpinėse žaidynėse.

Olimpinė Lietuvos istorija iki šiandien

Naujasis tūkstantmetis Lietuvai suspindo auksu – 2000-aisiais Sidnėjuje dalyvavę šalies sportininkai parvežė 5 medalius, 2 iš jų – auksiniai. Tais metais Australijoje puikius rezultatus pademonstravo šaulė D. Gudzinevičiūtė ir disko metikas V. Alekna. Bronza ir vėl pasipuošė šalies krepšininkai, taip pat dviratininkė D. Žiliūtė ir dvi irklininkės, irklavusios dvivietę.

O štai 2004-ųjų olimpiada Graikijoje pažymėta dramatiška Lietuvos ir JAV krepšininkų dvikova – iki paskutinių varžybų minučių atkakliai kovojusi mūsų šalies rinktinė vis dėlto nusileido vos keliais taškai ir liko be arba, kaip neretai juokaujama, su mediniu medaliu – užėmė 4-ąją vietą. Tačiau niūrias nuotaikas gerokai praskaidrino antrą kartą iš eilės į šalį V. Aleknos parvežtas aukso medalis ir net pagerintas olimpinis disko metimo rekordas! Dar du medalius – sidabro, Atėnuose pelnė lengvaatlečiai. Po ketverių metų vykusios žaidynės Pekine, nors Lietuvai padovanojo 5 medalius, prisimenamos kaip tos, kuriose nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą neiškovojo nė vieno aukso medalio, o štai 2012-iais Londone sėkmė ir vėl nusišypsojo. Iš Didžiosios Britanijos pasipuošusi aukso medaliu, būdama vos 15, parplaukė Rūta Meilutytė, kuri garsinti Lietuvos vardo įspūdingais pasiekimais nesiliauja dar ir dabar.
Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė taip pat nustebino puikiais rezultatais ir užimta pirmąja vieta. Bronzos ir sidabro medalius parvežė kanojininkas, imtyninkas ir boksininkas.

Daug aistrų keliančios ir galybes žmonių pritraukiančios olimpinės žaidynės šiemet, 2016-aisiais, vyks Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste. Lieka tik tikėtis, kad tiek kartų įrodę, jog gali būti geriausi įvairiose srityse ir pelnyti medalius, Lietuvos sportininkai pradžiugins laimėjimais ir šių metų olimpiadoje. Ypač – kad tiesiai į krepšį kris mūsiškių siųsti krepšinio kamuoliai

Palikti komentarą

* Vardas:
* El. paštas: (Viešai nerodomas)
   Website: (Site url withhttp://)
* Komentaras:
Type Code

Atletas.lt svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti geresnę teikiamų paslaugų kokybę. Naršydami mūsų svetainėje Jūs patvirtinate, jog sutinkate su atletas.lt slapukų politika.

Sutinku